IV. Praeitis....

Slinko savaitės ,bet niekas nepasiketė.Beveik. Aš sedėjau su Deira ,o Domas su Karoliu.Ugnė iškeliavo pas Eriką.Nuo to karto autobuse, mes nepratarėme vienas kitam nei žodžio. Tuo džiaugiausi. Su Dovile buvome ne kartą susitikusios po pamokų.Ji mane supažindino su Kaunu, atskleidė koks nuostabus jis yra. Aš jai nenorom papasakojau apie Vilnių. Žinoma tik apie miestą.Nepasakojau savo nemalonios praeities. Džiaugiausi atvažiavusi čia ir pradėjusi viską iš naujo. Ten mano gyvenimas buvo daug blogesnis.
Nuo pat darželio laikų buvau kitokia.Su manimi mažai kas bendraudavo. Pirmoje kalsėje sėdėdavau viena. Nepritapau nei prie vieno. Neturėjau draugų.Man jų reikėjo ,bet...Buvau labai nemėgstama. Nežinau kas jiems nepatikdavo bet tiesa yra tokia. Net prsiminti nemalonu.
Šeštoje klasėje buvau patyčių obijektas. Puikiai prisiminiau tą dieną kai buvome lauke...Smarkiai lijo ant mano naturalių blondiniškų plaukų. Prie manęs priėjo būrelis mano kankintojų.Pagrinde Edvardas su Gabija. „Mokyklos porelė“ bet visi jiems bandė įtikti.Jie iš manęs tyčiojosi. Buvau susitaikiusi su tuo ir nereagavau.Tada...Jie mane įstūmė į balą.Buvau visa šlapia. Suirzusi.Ir negana to Edvardas išlaužė man ranką. Visiems buvo linksma ,o man skaudėjo. Akys buvo ašarotos.
Nuo tada buvau pakeistusi mokyklą. Turėjau kelsi draugus ,bet gandai sklido. Buvau užsidariusi savyje. Tada daug ko išmokau.
Taigi šito niekas nesužinos čia.Tik ne dabar kai baigiu atsikurti normalų gyvenimą.
Jau atėjo spalis atnešdamas daug lapų. Tikras Ruduo ,tik kad šilta.
Buvome susitarusios su Dovile ir Meida( mano naująją drauge ne iš klasės) eiti apsipirkti.Man jau reikėjo naujų rūbų ,šitie atsibodo.
Buvo linksma.Net labai. Apėjome pusę miesto plepėdamos apie viską.Tada Meida mūsų pakalusė:
-Ką veiksite savaitgalį?
Ne iš karto atsakiau. Nežinau ko ji norės.
- Nežinau...O ką siūlai?
- Siūlau eiti į klubą.
Seniai nebuvau klube.Mane tai traukė.
- Na...Aš galiu. O tu Dovil?
- Gerai. Einam,- greitai atsakė ji.
Iš tikrųjų kodėlgi ne?Mums jau penkiolika. Gal turime teisę nors kartą nueiti į klubą?
Susitarėme šeštadienį penktą susitikti pas Dovilę nes jai nuo klubo keli žingsniai. Viliaus ,kad tėvai išleis.
Tada grįžau namo.Į paiką kasdienybę. Persirengiau. Pavalgiau....Prisėdau prie kompiuterio...Ir...
Štai grįžo mano tėvai.Nutaisius meilią grimasą nulipau žemyn.Pataikūnišku balsu pasakiau mamai:
-Mamyte... Aš...Na mes su draugėmis nusprendėme šeštadienį eiti į klubą...Tu neprieštarauji?
Mama atsisuko į mane ir nusišypsojo. Tada tarė:
- Eik. Kada gi ko nors tau neleidau?
Norėjau pasakyti „beveik visada“ bet patylėjau ir tariau:
-Na ką ačiū.
Laukiau nesulaukiau šeštadienio....