- Gintare, ką tu čia po velniais veiki?
Jis buvo taip arti.Prie pat manęs.
- Neįsivaizduoju,- tariau ir nuraudau.
Tada jis įsiskverbė į mano lūpas. Buvo malonu. Bet visvien negalėjau pakęsti ,kad manimi naudojasi. Ypač jis...
kai bučinys buvo baigtas pyliau jam galvon.
- Atsiprašau???
-Atleisk. Nesusivaldžiau. Tu tokia graži...,- šiek tiek sutirkęs tarė jis. - Nebijok mūsų niekas nematė.
-Tikėkimės ,kad niekas nematė,-piktai pataisiau
-Na nepyk,- tarė jis ir šyptelėjas nuėjo.
Atsistojau. Taip pat nuėjau.
***
Jaučiausi išnaudota. Ir pikta. kokio velnio ten lindau?Kartais mano protas veikia tikrai keistai.
Po mokyklos nuėjau pas Tomą. Kaip visada puikiai praleidome laiką. Neužsiminiau jam tik apie bučinį. Neabejoju jis būtų supykęs. Kartais verta patylėti.
2010 m. gegužės 31 d., pirmadienis
X. [tęsinys]
Pranešimą parašė Džiūlė. ties 09:15
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą